Istorija

Pamatinis LKŽ el. tekstas – išleistas „Lietuvių kalbos žodynas” (t.1–20, 1941–2002 m.):

t. 1¹ (1-as leidimas, 1941), 1² (2-as leidimas, 1968); t. 2¹ (1-as leidimas, 1942), 2² (2-as leidimas, 1969); t. 3 (1956); t. 4 (1957); t. 5 (1959); t. 6 (1962); t. 7 (1966); t. 8 (1970); t. 9 (1973), t. 10 (1976); t. 11 (1978); t. 12 (1981); t. 13 (1984); t. 14 (1986); t. 15 (1991); t. 16 (1995); t. 17 (1996); t. 18 (1997); t. 19 (1999); t. 20 (2002).

2002 m. išleistas paskutinis 20-asis „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau - LKŽ) tomas, baigtas didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kuro tekstą rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos, per 70 žodynininkų. Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką nuo 1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo 1902 m. Dvidešimtyje Žodyno tomų aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių.

Žodynas nuėjo ilgą raidos kelią. Kazimiero Būgos parengtas 1-asis žodyno sąsiuvinis išėjo 1924 m., 2-asis – 1925 m., jau po autoriaus mirties. Švietimo ministerija 1930 m. atnaujinti šį darbą įpareigojo prof. Juozą Balčikonį. LKŽ I tomas pasirodė 1941 m., II tomas – 1947 m. Abu tomus redagavo Juozas Balčikonis. II tomas neišvengė sovietinės cenzūros. Nuo III tomo 1956 m. (red. Kazys Ulvydas) keičiama Žodyno rašymo instrukcija, pirmieji du tomai paslepiami spec. fonde. Buvo reikalaujama pateikti pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos. Nuo 1956 m. Žodyno tomai ėjo kas 3–4–5 metai. III–V tomus redagavo Kazys Ulvydas, VI–X – Jonas Kruopas, XI–XVI – vėl Kazys Ulvydas, XVII–XX tomų vyriausiasis redaktorius – prof. Vytautas Vitkauskas.