Kiti žodynai

„Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas“

„Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas“ (DŽ) yra svar­biau­sias uni­ver­sa­lus aiš­ki­na­ma­sis, nor­mi­na­ma­sis da­bar­ti­nės ben­dri­nės lie­tu­vių kal­bos žo­džių rin­ki­nys. Ja­me pa­teik­tas di­de­lis pluoš­tas ben­drų­jų kal­bos žo­džių, šiek tiek įdė­ta pla­čiau var­to­ja­mų da­ly­ki­nės, šne­ka­mo­sios kal­bos, re­gio­ni­nių (tar­mi­nių), taip pat anks­tes­nės ir šiuo­lai­ki­nės gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros, ypač kla­si­kų raš­tų, žo­džių, rei­ka­lin­gų teks­tams su­pras­ti, moks­lus ei­nan­čiai jau­nuo­me­nei sa­vo kal­bai ug­dy­ti, įvai­riems funk­ci­niams kal­bos sti­liams at­spin­dė­ti, ne­re­tai tin­ka­mų ir tam tik­roms nau­joms są­vo­koms reikš­ti. Iš vi­so žo­dy­ne yra apie 50 tūks­tan­čių žo­dy­no straips­nių, į juos su­dė­ta be­veik 80 tūks­tan­čių žo­džių. Be to, žo­dy­no ga­le pri­dė­ta apie 3000 svar­biau­sių Lie­tu­vos ir pa­sau­lio vie­to­var­džių straips­nių (dėl jų at­ran­kos žr. „Įva­do“ sky­rių „Vie­to­var­džiai“). Žo­dy­ne pa­teik­ti su­nor­min­ti žo­džiai, tei­kia­mos var­toti jų ly­tys, ra­šy­ba, kir­čia­vi­mas, pa­aiš­kin­tos svar­biau­sios žo­džių reikš­mės, glaus­tais pa­vyz­džiais pa­ro­dy­tas tų žo­džių jun­glu­mas ir var­to­se­na, įdė­tas ge­ras pluoš­tas fra­ze­o­lo­giz­mų.
Pir­mas DŽ lei­di­mas bu­vo iš­leis­tas prieš pus­šim­tį me­tų, 1954 m. Kal­bos at­žvil­giu jis bu­vo su­tik­tas iš es­mės pa­lan­kiai, su pra­leis­to­mis ide­o­lo­gi­zuo­to­mis vie­to­mis bu­vo per­si­spaus­din­tas Ame­ri­kos lie­tu­vių. 1972 m. bu­vo iš­leis­tas ant­ras pa­pil­dy­tas ir kiek ki­taip re­da­guo­tas žo­dy­no lei­di­mas. Abie­jų pir­mų­jų žo­dy­no lei­di­mų at­sa­ko­ma­sis re­dak­to­rius bu­vo žy­mus žo­dy­ni­nin­kas doc. dr. Jo­nas Kruo­pas (1908–1975). Pra­bė­gus dar dviem de­šimt­me­čiams, 1993 m. iš­ėjo tre­čias pa­pil­dy­tas ir pa­tai­sy­tas lei­di­mas, o 2000 m. – ket­vir­tas lei­di­mas. Ket­vir­to­jo lei­di­mo pa­grin­du 2002 m. bu­vo iš­leis­ta kom­pak­ti­nė plokš­te­lė, ku­ri, pa­pil­dy­ta aiš­ki­na­muo­ju svar­biau­sių Lie­tu­vos ir pa­sau­lio vie­to­var­džių prie­du, nuo 2003 m. per­duo­da­ma per in­ter­ne­tą.
Šiuo metu jau yra pa­tei­kia­ma kom­pak­ti­nė plokš­te­lė, kuri yra nau­jas pa­tai­sy­tas ir pa­pil­dy­tas DŽ lei­di­mas. At­si­žvel­giantį da­bar­ti­nę pa­vyz­di­nę var­to­se­ną, tai­sy­ti ir tiks­lin­ti da­lies žo­džių reikš­mių aiš­ki­ni­mai, var­to­se­nos pa­vyz­džiai, įdė­ta per 150 nau­jų žo­džių, iš­brauk­ta per 100 pa­se­nu­sių žo­džių ir re­tai var­to­ja­mų gre­ty­bių. Iš ki­tų da­ly­kų mi­nė­ti­na, kad tre­čia­me DŽ lei­di­me pa­da­ry­tos įran­kių pa­va­di­ni­mų, su prie­sa­ga -tu­vas iš­ves­tų iš veiks­ma­žo­džių su kir­čiuo­to­mis prie­sa­go­mis -én­ti, -¸ti, -ôti, -óti, -úo­ti, gre­ty­bės (pu­rén­tu­vas ir pu­ren­tù­vas, sklan­dô­tu­vas ir sklan­dy­tù­vas, va­gó­tu­vas ir va­go­tù­vas ir kt.) šia­me lei­di­me pa­gal ben­drą­jį kir­čia­vi­mo po­lin­kį su­keis­tos vie­to­mis, t.y. tei­kia­ma pu­ren­tù­vas (2) ir pu­rén­tu­vas (1), sklan­dy­tù­vas (2) ir sklan­dô­tu­vas (1), va­go­tù­vas (2) ir va­gó­tu­vas (1). Pri­dur­ti­na, kad šio lei­di­mo re­dak­to­riai lai­kė­si po­žiū­rio, jog, ap­skri­tai imant, ra­šy­bos, kir­čia­vi­mo, kai­ty­bos, jun­glu­mo tei­ki­nių kai­ta­lio­ti bent šiuo tar­pu ne­rei­kia, dėl to daž­niau­siai ten­kin­ta­si anks­tes­nių lei­di­mų rik­tų pa­tai­sy­mu ir pavienodinimu sistemos atžvilgiu. DŽ tei­ki­niai pla­čiai yra die­gia­mi į var­to­se­ną per mo­kyk­las, baž­ny­čias, vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos prie­mo­nes, jų pa­pras­tai lai­ko­ma­si ki­tuo­se žo­dy­nuo­se ir mo­ko­mo­sio­se kal­bos prie­mo­nė­se. Tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma kal­bos nor­moms nu­si­sto­vė­ti ir ryž­tin­giau jų lai­ko­ma­si bei mo­ko­ma.
Pa­grin­di­nę (ben­dri­nių žo­džių) da­lį, be vyr. re­dak­to­riaus, tai­sė, tiks­li­no ir pa­pil­dė žy­mūs žo­dy­ni­nin­kai J. Pau­laus­kas ir V. Vit­kaus­kas. Vie­to­var­džių da­lį ren­gė ir kar­tu su vyr. re­dak­to­riu­mi pa­pil­dė bei re­da­ga­vo var­dy­no tyrinėtojas L. Bil­kis. Elek­tro­ni­nį žo­dy­no va­rian­tą kūrė ir re­a­li­za­vo programuotojas E. Klio­cas ir A. Sta­nis­lo­vai­tie­nė (DŽ pri­taikymo kompiuteriui darbų ir jų atlikimo grupės vadovė). Metodinius patari­mus ra­šė, elektroninį žodyną perskaitė ir naudingų patarimų dėl teksto pateikė V.Niau­ronytė. Prie pa­gal­bi­nių elektroninio varianto rengimo dar­bų vienos daugiau, kitos mažiau pri­si­dė­jo M. Kačiulytė, R. Kličmanienė, N. Mar­cin­kie­nė, Ž. Ma­ti­jo­šie­nė, A. Mit­kevičienė, A. Rim­kutė, R. Statkevičiūtė ir A. Tamulionienė.