Lietuvių kalbos žodynas
Kiti žodynai
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DŽ) yra svarbiausias
universalus aiškinamasis, norminamasis dabartinės
bendrinės lietuvių kalbos žodžių rinkinys. Jame pateiktas
didelis pluoštas bendrųjų kalbos žodžių, šiek tiek įdėta
plačiau vartojamų dalykinės, šnekamosios kalbos,
regioninių (tarminių), taip pat ankstesnės ir šiuolaikinės
grožinės literatūros, ypač klasikų raštų, žodžių,
reikalingų tekstams suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei
savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams
atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms
reikšti. Iš viso žodyne yra apie 50 tūkstančių žodyno
straipsnių, į juos sudėta beveik 80 tūkstančių žodžių. Be to,
žodyno gale pridėta apie 3000 svarbiausių Lietuvos ir
pasaulio vietovardžių straipsnių (dėl jų atrankos žr. Įvado
skyrių Vietovardžiai). Žodyne pateikti sunorminti žodžiai,
teikiamos vartoti jų lytys, rašyba, kirčiavimas, paaiškintos
svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas
tų žodžių junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas
frazeologizmų.
Pirmas DŽ leidimas buvo išleistas prieš pusšimtį metų, 1954 m. Kalbos atžvilgiu jis buvo sutiktas iš esmės palankiai, su praleistomis ideologizuotomis vietomis buvo persispausdintas Amerikos lietuvių. 1972 m. buvo išleistas antras papildytas ir kiek kitaip redaguotas žodyno leidimas. Abiejų pirmųjų žodyno leidimų atsakomasis redaktorius buvo žymus žodynininkas doc. dr. Jonas Kruopas (19081975). Prabėgus dar dviem dešimtmečiams, 1993 m. išėjo trečias papildytas ir pataisytas leidimas, o 2000 m. ketvirtas leidimas. Ketvirtojo leidimo pagrindu 2002 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė, kuri, papildyta aiškinamuoju svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių priedu, nuo 2003 m. perduodama per internetą.
Šiuo metu jau yra pateikiama kompaktinė plokštelė, kuri yra naujas pataisytas ir papildytas DŽ leidimas. Atsižvelgiantį dabartinę pavyzdinę vartoseną, taisyti ir tikslinti dalies žodžių reikšmių aiškinimai, vartosenos pavyzdžiai, įdėta per 150 naujų žodžių, išbraukta per 100 pasenusių žodžių ir retai vartojamų gretybių. Iš kitų dalykų minėtina, kad trečiame DŽ leidime padarytos įrankių pavadinimų, su priesaga -tuvas išvestų iš veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -énti, -ti, -ôti, -óti, -úoti, gretybės (puréntuvas ir purentùvas, sklandôtuvas ir sklandytùvas, vagótuvas ir vagotùvas ir kt.) šiame leidime pagal bendrąjį kirčiavimo polinkį sukeistos vietomis, t.y. teikiama purentùvas (2) ir puréntuvas (1), sklandytùvas (2) ir sklandôtuvas (1), vagotùvas (2) ir vagótuvas (1). Pridurtina, kad šio leidimo redaktoriai laikėsi požiūrio, jog, apskritai imant, rašybos, kirčiavimo, kaitybos, junglumo teikinių kaitalioti bent šiuo tarpu nereikia, dėl to dažniausiai tenkintasi ankstesnių leidimų riktų pataisymu ir pavienodinimu sistemos atžvilgiu. DŽ teikiniai plačiai yra diegiami į vartoseną per mokyklas, bažnyčias, viešosios informacijos priemones, jų paprastai laikomasi kituose žodynuose ir mokomosiose kalbos priemonėse. Turėtų būti leidžiama kalbos normoms nusistovėti ir ryžtingiau jų laikomasi bei mokoma.
Pagrindinę (bendrinių žodžių) dalį, be vyr. redaktoriaus, taisė, tikslino ir papildė žymūs žodynininkai J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Vietovardžių dalį rengė ir kartu su vyr. redaktoriumi papildė bei redagavo vardyno tyrinėtojas L. Bilkis. Elektroninį žodyno variantą kūrė ir realizavo programuotojas E. Kliocas ir A. Stanislovaitienė (DŽ pritaikymo kompiuteriui darbų ir jų atlikimo grupės vadovė). Metodinius patarimus rašė, elektroninį žodyną perskaitė ir naudingų patarimų dėl teksto pateikė V.Niauronytė. Prie pagalbinių elektroninio varianto rengimo darbų vienos daugiau, kitos mažiau prisidėjo M. Kačiulytė, R. Kličmanienė, N. Marcinkienė, Ž. Matijošienė, A. Mitkevičienė, A. Rimkutė, R. Statkevičiūtė ir A. Tamulionienė.
|