Žodžių rinkimas

Kartoteka

„Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradininkas yra šio žodyno sumanytojas K. Būga. Medžiagą šiam žodynui jis buvo pradėjęs kaupti dar studentaudamas, tačiau kartotekos sudarymo pradžia laikomi 1902 m., kai K. Būga renkamus kalbos dalykus iš savo sąsiuvinių ėmė rašyti į lapelius. Į lapelius pirmiausia buvo nurašyti žodžiai iš S. Daukanto raštų, K. Būgos išgirsti žodžiai Dusetų apylinkėse ir iš K. Jauniaus (Kvėdarnos ir kt. Žemaičių vietų). Vėliau - visa kita jo paties surinkta ar su talkininkais sukaupta medžiaga: žodžiai iš A. Juškos žodyno, M. Valančiaus ir kt. raštų, iš lietuvių liaudies dainų, pasakų rinkinių, iš gyvosios liaudies kalbos. 1914 m. K. Būga Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje išrašė daug žodžių iš XVI–XVIII a. senųjų lietuviškų raštų ir rankraščių. 1920 m. K. Būgos kartoteką sudarė apie 150 tūkst. kartotekinių vienetų. „Žodyno darbas yra talkos darbas. Vienas žmogus negali surinkti ne tiktai visos Lietuvos, bet ir visos parapijos žodžių (su jų sakiniais). Tą darbą turi atlikti šimtai darbininkų“, – rašė K. Būga dienraštyje „Lietuva“ 1923 m. Kartotekai papildyti Švietimo ministerija nupirko S. Dabušio (38 tūkst.) ir A. Vireliūno (16 tūkst.) žodžių rinkinius, be to, apie 10 tūkst. žodžių buvo nurašyta iš J. Jablonskio rinkinių. Manoma, kad 1923 m. K. Būgos kartoteką sudarė 600 tūkst. vienetų.
Po K. Būgos mirties (1924 m.) kartotekos pildymas laikinai nutrūko. Kartoteka vėl pradėta rūpintis 1930 m., kai Švietimo ministerija pavedė J. Balčikoniui įkurti „Lietuvių kalbos žodyno“ redakciją ir toliau tęsti K. Būgos pradėtą darbą. J. Balčikonis, supratęs, jog Žodyno fondai nėra išsamūs, ėmėsi juos pildyti. Prie šio darbo prisidėti buvo raginama inteligentija. Į žodžių rinkimo vajų buvo įtraukta daug inteligentų, ypač mokytojų lituanistų, studentų.Suorganizavęs talką J. Balčikonis per 10 metų (1931–41 m.) kartoteką papildė daugiau kaip 1 mln. kartotekinių vienetų. J. Balčikonis rūpinosi, kad kuo daugiau iš įvairiausių Lietuvos vietų būtų užrašyta šnekamosios kalbos žodžių, ypač iš tų vietų, iš kur jų trūko. Bene daugiausia žodžių iš gyvosios kalbos užrašė patys Redakcijos darbuotojai - tai J. Balčikonis, N. Grigas, A. Lyberis, J. Mikeliūnas, K. Vosylius, Z. Uoselis, J. Senkus ir kt.
Kartoteką labai pagausino žodžiai iš raštų. Po 1930 m. išrašinėti žodžiai iš S. Chilinskio biblijos (17 a.), rankraštinio J. Brodovskio žodyno (18 a.pr.), dalies J. Bretkūno biblijos (16 a. pab.). Atidžiai rinkti žodžiai iš rašytojų veikalų (S. Daukanto, M. Valančiaus, V. Kudirkos, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Vaižganto ir kt.), bei tautosakos rinkinių (J. Basanavičiaus, A. Juškos, V. Kalvaičio ir kt.). Į kartoteką įtraukti ir senesnieji žodynai: K. Sirvydo (17 a. pr.), P. Ruigio (18 a.), K. G. Milkaus (1800 m.), F. Kuršaičio (1883 m.), A. Juškos (19 a.), J. Šlapelio ir kt. Žodynui panaudoti visi leksikografiniai veikalai, kurie išėjo po K. Būgos mirties. Nevengta ir tuometinės literatūros (pvz., V. Krėvės, P. Cvirkos, A. Miškinio, A. Vaičiulaičio, ir kt.), vėliau tapusios lietuvių literatūros klasika.
Karo metu (1943 m.) kartotekos dalis buvo paslėpta Salantuose ir Kaune. 1945 m. ir 1948 m. dėžės su kortelėmis buvo surastos ir vėl atgabentos į Lietuvių kalbos institutą Vilniuje.
Po karo kartoteka pildyta toliau. 1947 m. ir vėliau, kai buvo pareikšta pastabų dėl Žodyno iliustracijos apolitiškumo, tarptautinių žodžių (internacionalizmų) ignoravimo ir pan., gausiai išrašyta žodžių iš tarybinės literatūros, net verstų marksizmo-leninizmo klasikų knygų.
Kvalifikuočiau kaupiami žodžiai ir iš tarmių. Nuo 1963 m. Žodynų skyriaus darbuotojai ėmė rengti ekspedicijas po Lietuvos kaimus. Daugiausia žodžių su iliustraciniais sakiniais, ypač iš gyvosios kalbos, yra užrašę patys žodynininkai – V. Vitkauskas, K. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, G. Savičiūtė-Naktinienė, R. Petrokienė, I. Ermanytė, Z. Šimėnaitė, A. Balašaitis, K. Pakalka, M. Lenkevičiūtė-Norkaitienė ir kt. Prie Žodyno kartotekos pildymo labai prisidėjo kalbininkai †E. Grinaveckienė, A. Girdenis, J. Šukys, A. Vidugiris, B. Jasiūnaitė, R. Venckutė ir kt. Šiuo metu kartoteką sudaro apie 5 mlj. kortelių.
Be kalbininkų, žodyno sudarytojų ir redaktorių, žodžius rinko įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įvairių profesijų žmonės. Žodyno kartotekoje rasime kortelių, užrašytų Lietuvos Prezidentų K. Griniaus, A. Smetonos, Lietuvos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio, kunigo V. Aliulio, oftalmologo P. Avižonio, gamtininko J. Elisono, fiziko A. Jucio, matematiko Z. Žemaičio ir kitų žymių žmonių. Žodžius užrašinėjo mokytojai, studentai. Daug duomenų žodynui surinkta dialektologijos ir kraštotyros ekspedicijose. LKŽ 20-ojo tomo gale įdėtas žodžių rinkėjų, užrašiusių po 100 ir daugiau žodžių, sąrašas – per 500 pavardžių. Kartotekoje daug J. Balčikonio užrašytų žodžių, tačiau jų skaičius nežinomas. Daugiau kaip po 20 000 vnt. tarminės leksikos duomenų pateikė J. Dovydaitis, I. Ermanytė, A. Girdenis, N. Grigas, E. Grinaveckienė, B. Jasiūnaitė, K. Pakalka, K. Račiūnas, J. Senkus, M. Untulis, A. Vidugiris, A. Vilutytė, V. Vitkauskas, K. Vosylytė.
Žemaitis mokytojas Matas Untulis – atskirai minėtinas žodžių rinkėjas. Neramiais pokario metais jis vaikščiojo po kaimus užrašinėdamas žodžius. 1952 m. rugsėjį buvo užpultas ir nužudytas. „Išėjo lietuviškų žodžių rinkti ir ... nebegrįžo“ ,– taip rašė apie savo buvusį mokytoją rašytojas Jonas Šimkus.
„Lietuvių kalbos žodynas“ baigtas, tačiau žodžiai teberenkami, bus renkami ir ateityje. Žodyno darbas negali sustoti, kaip nesustoja pati kalba.
Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų parašyta panaudojus apie 4,5 mln. kortelių. Atskirą „Lietuvių kalbos žodyno“ fondo dalį sudaro Papildymų kartoteka (apie 0,5 mln. vnt.). Į ją įeina žodžiai, užrašyti jau iš spaudos išėjus atitinkamų raidžių „Lietuvių kalbos žodyno“ tomams.
„Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka priklauso Lietuvių kalbos institutui. Ja gali naudotis visi tyrinėtojai. Darbuose, atliktuose remiantis kartotekoje sukaupta medžiaga, būtina šią kartoteką nurodyti kaip šaltinį.