žodynininkai
 

Jonas Kruopas gimė 1908 m. balandžio 23 d. Sakalinėje, Tauragės r. (mirė 1975 m. spalio 17 d. Vilniuje). 1937 m. baigęs Vytauto Didžiojo u-tą, dėstė Klaipėdos ir Vilniaus pedagoginiuose i-tuose, 1945–1951 – Vilniaus u-te; 1950–1951 Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas (1948). Nuo 1946 m. dirbo ir Lietuvių kalbos i-te; 1955–1964 m. Lietuvių kalbos ir literatūros i-to direktoriaus pavaduotojas, 1961–1975 m. Žodynų skyriaus vadovas, 1952–1971 m. i-to Terminologijos komisijos pirmininkas. J. Kruopas buvo leidinio „Pirmoji lietuviška knyga“ (1947) redaktorius, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954, 2-asis leid. 1972), „Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos“ (1957) atsakingasis redaktorius. Daug rašė lietuvių leksikografijos istorijos klausimais (apie Mikalojaus Akelaičio, Simono Daukanto, Kazimiero Drąsutavičiaus, Simono Groso, Lauryno Ivinskio, Ambraziejaus Kašarausko, Juozapo Miliausko (Miglovaros), Dominiko Sutkevičiaus ir kitų žodynus). Su Juliumi Būtėnu parašė knygelę „Kalbininkas Kazimieras Būga“ (1955), straipsnių iš lietuvių kalbos istorijos, gramatikos, terminologijos, kalbos kultūros.

Reikšmingiausias J. Kruopo darbas – akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ redagavimas: jis buvo VI–X t. ir I–II t. 2-ojo leidimo vyriausiasis redaktorius. Už darbą prie šio Žodyno jam kartu su kitais buvo paskirta 1965 m. Lietuvos valstybinė premija.