žodynininkai
Kazimieras Būga gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų r. (mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje; palaidotas Kaune). 189092 m. mokėsi Dusetų valsčiaus, mokyklose. 1897 m. baigė keturklasę šv. Kotrynos mokyklą ir 1897 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją. 1898 ją metąs. Vertėsi pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, įstojo į Peterburgo u-tą. Jį baigęs 1912 m. paliko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1916 m. paskirtas Peterburgo u-to privatdocentu. 19171919 m. Permės, 19191920 m. Tomsko, nuo 1922 m. Lietuvos u-to profesorius.
K. Būga žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas, tyręs visas baltų kalbas. Ypač daug nusipelnęs lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, lietuvių etimologijai, onomastikai. Ypatingos svarbos K. Būgos darbas Lietuvių kalbos žodynas. 1902 m. medžiagą žodynui pradėjo rašyti į korteles nuo (ši data laikoma Lietuvių kalbos žodyno kartotekos pradžia). Pirmasis K. Būgos leksikografinis darbas Lietuviųrusų kalbų žodynėlis pagal Jono Jablonskio išleistas Lietuvių pasakas. Peterburgo MA pakviestas, K. Būga suredagavo ir gerokai papildė Antano Juškos žodyno K raidę. Į Kauną, K. Būga grįžo su 4 pūdais kortelių žodynui. Žodyną pradėjo rašyti turėdamas apie 600 000 kortelių. Pirmasis Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinis 1924 m. išleistas, antrasis 1925 m., jau po K. Būgos mirties. K. Būga rašė tezauro tipo žodyną: dėjo į jį asmenvardžius, vietovardžius, net ir labai siaurai vartojamus svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio LKŽ ištakos.
19581969 m. išleisti K. Būgos Rinktiniai raštai (t. 13, rodyklės; sudarė Zigmas Zinkevičius). Apie K. Būgos gyvenimą ir darbus išleista Z. Zinkevičiaus knyga Kazimieras Būga (1979).