žodynininkai
 

Kazimieras Būga gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų r. (mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje; palaidotas Kaune). 1890–92 m. mokėsi Dusetų valsčiaus, mokyklose. 1897 m. baigė keturklasę šv. Kotrynos mokyklą ir 1897 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją. 1898 ją metąs. Vertėsi pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, įstojo į Peterburgo u-tą. Jį baigęs 1912 m. paliko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1916 m. paskirtas Peterburgo u-to privatdocentu. 1917–1919 m. – Permės, 1919–1920 m. – Tomsko, nuo 1922 m. – Lietuvos u-to profesorius.

K. Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas, tyręs visas baltų kalbas. Ypač daug nusipelnęs lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, lietuvių etimologijai, onomastikai. Ypatingos svarbos K. Būgos darbas – „Lietuvių kalbos žodynas“. 1902 m. medžiagą žodynui pradėjo rašyti į korteles nuo (ši data laikoma „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia). Pirmasis K. Būgos leksikografinis darbas – „Lietuvių–rusų kalbų žodynėlis“ pagal Jono Jablonskio išleistas „Lietuvių pasakas“. Peterburgo MA pakviestas, K. Būga suredagavo ir gerokai papildė Antano Juškos žodyno K raidę. Į Kauną, K. Būga grįžo su 4 pūdais kortelių žodynui. Žodyną pradėjo rašyti turėdamas apie 600 000 kortelių. Pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis 1924 m. išleistas, antrasis – 1925 m., jau po K. Būgos mirties. K. Būga rašė tezauro tipo žodyną: dėjo į jį asmenvardžius, vietovardžius, net ir labai siaurai vartojamus svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio LKŽ ištakos.

1958–1969 m. išleisti K. Būgos „Rinktiniai raštai“ (t. 1–3, rodyklės; sudarė Zigmas Zinkevičius). Apie K. Būgos gyvenimą ir darbus išleista Z. Zinkevičiaus knyga „Kazimieras Būga“ (1979).