LKŽ elektroninis leidimas parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis (investicinis projektas).

LKŽ I-XVI tomų tekstų perkėlimo į skaitmeninę terpę darbus 1999-2002 m. rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programos lėšų (paprogramė „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“)

***

LKŽ tekstų mokslinio redagavimo, korektūrų skaitymo, tekstų perkėlimo į skaitmeninį formatą (t. I–XVII), t. XIX–XX tekstų rinkimo kompiuteriu, t. XX maketavimo darbai atlikti Lietuvių kalbos institute.

LKŽ tekstų adaptavimo, skaitmeninių tekstų rengimo elektroninei publikacijai ir programavimo darbai atlikti VšĮ „Multimedijos centras humanitarams“ (MII) ir VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“.

Lietuvių kalbos institutas dėkoja Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui už LKŽ XVIII–XIX tomų kompiuterinį maketą ir leidimą juo pasinaudoti rengiant LKŽ elektroninį variantą.

PRATARMĖ

Svetainėje pateikiama pirmoji pataisyto Lietuvių kalbos žodyno (t. I-XX, 1941–2002) elektroninė versija (2005).
Žodyno elektroninį pavidalą sukūrė Vytautas Zinkevičius (LKŽ tekstų struktūrinių elementų automatinio atpažinimo bei konvertavimo į vidines duomenų struktūras programinę įrangą) ir Evaldas Ožeraitis (Žodyno duomenų bazės pildymo, jos valdymo, informacijos paieškos bei pateikimo vartotojui programas).
Mokslinį adaptavimą atliko ir redagavo: I-X tomų tekstus – Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė; XI-XVI tomų tekstus – Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Dovilė Svetikienė, Angelė Vilutytė.
I-XVI tomų tekstus elektroniniam leidimui adaptavo ir korektūrą skaitė: Aurelija Genelytė, Šarūnė Kairaitienė, Aldona Kaluinienė, Vidmantas Kuprevičius, Vita Laurukėnaitė, Rolandas Mikulskas, Milda Norkaitienė, Lijana Puzinienė, Vilija Ragaišienė, Loreta Semėnienė, Vilija Sereikaitė, Gražina Smalinskienė, Rūta Statkevičiūtė, Jolita Urbanavičienė, Jolanta Viburytė, Nijolė Vinikaitė.
I-XVII tomų tekstus į skaitmeninę terpę perkėlė: Rasa Kličmanienė, Regina Liudkevičienė, Vytas Liudkevičius, Laima Makarevič, Neda Marcinkienė, Živilė Matijošienė, Giedrė Mikalauskienė, Vilma Paciūnienė, Danutė Stakienė, Audronė Stanislovaitienė, Edita Venslovienė. Perkeliant tekstus į skaitmeninę terpę informatikos klausimais konsultavo dr. Valentinas Černiauskas. Tekstų automatinio taisymo makrokomandų sistemas kūrė: Regina Liudkevičienė, Vytas Liudkevičius, Danutė Stakienė, Audronė Stanislovaitienė. XIX–XX tomų tekstus kompiuteriu rinko: Jonas Baranauskas, Asta Martinaitienė, Irma Riabovienė; XX tomą maketavo: Neda Marcinkienė, Audronė Stanislovaitienė. Pataisytus LKŽ tekstus internetinei publikacijai techniškai parengė: Regina Liudkevičienė, Danutė Stakienė. Tekstų kopijas spausdino Jonas Baranauskas.

ĮVADAS

2002 m. buvo išleistas XX, paskutinis, „Lietuvių kalbos žodyno“ tomas, taigi buvo baigtas didžiausias XX amžiaus lietuvių kalbotyros veikalas. Jame parodyta žodžių geografija (paplitimas tarmėse), kilmė, istorija, darybiniai ryšiai, pateikiamas kirčiavimas, gramatinės formos, išdėstoma semantinė struktūra, apibūdinama vartosena, stilius. Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuota į bendrinę kalbą.
Spausdintame žodyno variante yra apie 22 000 puslapių, apie 2 200 autorinių lankų. Visame jo tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.), jei skaičiuotume tekstynų apskaitos principais, pavartota daugiau kaip 11 mln. žodžių. Aprašyta apie 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių leksikografiniuose straipsniuose, kurių apimtis įvairuoja nuo 1 eilutės iki keliasdešimties ar net beveik 100 puslapių. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka.
Nutarus rengti elektroninį LKŽ variantą, reikėjo atlikti didžiulės apimties darbą – anksčiau išleistus LKŽ I–XVI tomų tekstus perkelti į skaitmeninę terpę, nes kompiuterinės technologijos LKŽ leidybai buvo imtos naudoti tik nuo XVII tomo.
LKŽ buvo rengiamas net šešis dešimtmečius, kito žodyno rengimo ir redagavimo principai, įvyko rašybos ir skyrybos reforma, todėl atsisakyta minties išleisti šį žodyną kaip šaltinį, t. y. knyginį originalą visiškai atitinkančią elektroninę versiją.
Elektroninis LKŽ variantas, palyginti su knyginiu originalu, skiriasi šiais aspektais:

1. Tarmių ir senųjų raštų žodžiai bei jų formos pataisyti pagal naujausius kalbotyros tyrimų rezultatus. Klaidingai transponuotų žodžių straipsniai panaikinti, jų iliustraciniai pavyzdžiai pataisyti ir perkelti į atitinkamų žodžių straipsnius.

2. Ištaisytos akivaizdžios kirčiavimo klaidos, patikslinti kirčiuotes liudijančių šaltinių duomenys, nuosekliau atskirti kirčiuoti ir nekirčiuoti šaltiniai.

3. Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintu „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašu“ naujausiu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimu, leidiniais: „Kalbos praktikos patarimai“, „Kanceliarinės kalbos patarimai“ ir kitais norminamaisiais darbais, ištaisytos pastebėtos tos ankstyvuosiuose tomuose pateiktos variantų nuorodos ir tie reikšmių apibrėžimuose pavartoti žodžiai, kurie pagal dabartinę kalbos kultūros praktiką laikomi kalbos klaidomis.

4. Kai kuriais atvejais redaktorių kolegijos sprendimu koreguoti iliustraciniaipavyzdžiai.

5. Frazeologizmai, 1–10 tomuose pateikti po kiekvienos reikšmės iliustracinių pavyzdžių su trikampio ženklu (D), iškeliami į straipsnio pabaigą po rombo ženklo (ą), juo pakeičiami ir visi kiti įvairiuose tomuose frazeologizmams žymėti vartoti ženklai. Frazeologizmų reikšmės žymimos tik skaičiais, o ne raidėmis, kaip buvo daroma kai kuriuose tomuose; be to, frazeologizmai, kurie minėtuose tomuose buvo nesukirčiuoti, dabar kirčiuojami.

6. Sutrumpinimai suvienodinti pagal LKŽ 15–20 tomų praktiką. Panaikintas sutrumpinimas Jms (= Jumskio žodynėlis, paskelbtas leidinyje Tauta ir žodis, kn. I, 1923, p.352–366). Jis keičiamas sutrumpinimu I (= Laurynas Ivinskis), nes buvo įrodyta, kad jo autorius ir yra Laurynas Ivinskis. Įvesti nauji sutrumpinimai: sov. (= sovietines realijas atspindintis žodis, žodžio reikšmė, reikšmės atspalvis, iliustracinis pavyzdys); dk. (=dabartinei kalbai pritaikyta tarminio žodžio lytis, transponuota pagal fonetinių dėsnių atitikmenis, nepaliudyta vartosenos šaltinių, pvz.: nuogrėbai, priekarklis).

7. Naujais antraštiniais žodžiais iškeliami iliustraciniuose pavyzdžiuose pavartoti, tik anksčiau per klaidą neiškelti žodžiai. Kiti nauji žodžiai iš LKŽ papildymų kartotekos į LKŽ elektroninio varianto pirmąjį leidimą nededami.

8. Rašyba ir skyryba LKŽ I–X tomų tekstuose pertvarkyta pagal dabar galiojančias taisykles. Pavyzdžiui, žodžiai bjaurus, pjauti, spjauti ir visi jų vediniai (bjurti, rugiapjūtė, spjūvis ir t. t.) rašomi su j, pagal abėcėlę pakeista straipsnių vieta; pakoreguotas didžiųjų raidžių rašymas ir t. t.

9. Atsižvelgiant į elektroninio leidinio rengimo ypatybes buvo adaptuoti leksikografinio pateikimo ir formos dalykai (ženklai, šriftai), ištaisyti kai kurie pasitaikantys leksikografinių straipsnių struktūros ir duomenų išdėstymo nevienodumai. Dabar korpusu rašomi šie LKŽ III–VI tomuose pusjuodžiu šriftu išspausdinti žodyninio straipsnio struktūros elementai: pagrindinės formos, pateiktos po antraštinio žodžio, nuorodų žodžiai, pateikti po rodyklės ženklo ® , po lygybės ženklo =, po sutrumpinimų caus., cur., intens., iter., iter. dem., intens., plg., žr.

Dėl milžiniškos tekstų apimties kardinalių viso žodyno struktūros pakeitimų kol kas atsisakyta, tikintis, kad to bus galima imtis, kai bus rengiamas naujas, papildytas ir iš esmės pataisytas LKŽ leidimas.

Į viršų